Vyrų laimė

Pagaliau, kažkas ir už mane žodelį užtarė ;)

Santuoka slidus ir pavojingas reikalas, laimės atžvilgių. Kai žmonės laisvi, jų noras mylėti ir būti mylimiems skatina ir įkvėpia juos prisižiūrėti, judėti, siekti tobulumo - Gyventi. O kai žmonės santuokoje, gali nutikti taip, kad siekti jau kaip ir nebėr ko, kartais persijungia kita sąmonės būsena. Tokiu atvėju yra pavojus iš sutuoktinio ar sutuoktinės sulaukti nebe gražių žodžių, bučinio į ausį, bet reikalavimų - mylėti. Tai ką anksčiau darydavai pats, su meilė ir įkvėpimu, dabar gali tapti pareiga. Ir jei anksčiau už gražų meilės poeilgį, rūpestį būvai mylėtas ir tavim didžiuodavosi, tai po kiek laiko gali gauti dozę peikimų, koliuojimų jei to nebedarai.

Bet, kaip smagu, kad taip nutinka nevisiems :) Pravartu būtų prisiminti, kad Moteris ir Vyras, tai netik fiziologija, bet didžiaja dalimi - Išmintis ir žinoma, gyvenimo būdas :)

na zinoma sitame straipsnyje dalis tiesos yra,bet panagrinekim is kitos puses.ar vyras,kuriam pasiziurejus i zmona, norisi begti i miska,saves paklause"o ka as padariau del jos,kad ji nebutu tokia?" Darbas,namu ruosa ir vaikai,nors jie ir suauge,bet neskuba bkrist is namu.Vyro rupestis tik darbas.Kazkaip nera lygsvaros.0 be to ar jau tie 40meciai patys isliko tokie paslaugus,seksualus,vyriski? Zinau atveja,kai jaunai atrodancia,pasitempusia,tvarkinga 50m moteri paliko vyras,susirades jaunesne,bet zymiai seniau atrodancia moteri.As manau,kad visdelto pirmoje vietoje dominuoja seksas.Mat niekam ne paslaptis,kad siu laikotarpiu vyrams irgi prasideda krize,o taip norisi irodyti, visu pirma sau,kad dar "nerodo puse sesiu" ir kad jis dar gali tureti, nors nekaip atrodancia,bet jaunesne.Bet kokiu atveju nebuna vienas kaltas.Manau didziausia problema yra ta,kad mes nesusedame pasikalbeti apie problemas,geriau barames.Gal netingekite suruosti kokia romantine vakariene,ar isvyka,gal tuomey ir moteris vel taptu moteriska.Bet yra ir daugybe atveju,kai vyrai" pasigane",vel gryzta pas savo nemoteriskas zmonas.Daugelis vyru po sekso uz pinigus sirdy jaucia tustuma,o dar ir pinigus reikia moket.O meile yra ir jos niekas negalejo sugalvoti,kad nereiketu moket.JIsu amziumi vis kitokia,brandesne.Bet jeigu zmogus nesubrandina jos,o lieka toj vadinamoj "meile tik lovoje " stadijoje,tai jis pasmerktas keliauti nuo vienos prie kitos.Taciau nuo svetimu pagalviu galva plinka.:)) Taigi padekime vieni kitiem islikti vyriskiems  ir moteriskomis,tuomet grys ir ta meile,nors ji ir buvo giliai uskista paciam tamsiausiam sirdies kampely,bet daug brandesne.

 As jauciau kad mano vaikinas manim nebesidomi, to del ir pradejau kelti isterijas is to nujautimo, kad kazkas negerai darosi. Patys sukeliat jas.  galvojau gal reik skirtis ir ieskotis kito, jei jau situo pasitiket negalima.  vis delto yra gera tureti artima zmogu. 

 Sutuoktiniai: jam ir jai tą pačią dieną sueina po 40metų.

Abu buvo laimingi, niekada nesipyko,  užaugino vaikus. Kitaip sakant buvo santuoka ;Tau-man, aš - tau....

Likus iki abiejų gimtadienių ( gimę tą pačią dieną) tris mėnesiams abu savyje pradėjo galvoti.

Vyras: ji man nebepatraukli, storoka, raukšlės (juk gamta daro savo :)))  ) paseno, rūko kaip kaminas.....

Pradėsiu kitą etapą išsiskyręs. Juk jai 40 metų bus. Negyvensiu su ja.

Moteris: man keturiasdešimt greitai, ką nusipirkt dovanų?

Pasižiūri į veidrodį.

O gal ką nors dėl savęs pasidaryti?

Ir ji prisimena, kad vienu tarpu buvo galvojusi, keisti gyvenimo būdą , tai yra aktyviai sportuoti ( svoris 90kg)

keisti mitybą, nes valgydavo labai daug riebaus maisto .   Bus dovana man ir jam. Bet, ar ištempsiu  tris mėnesius iki gimtadienio? Na pabandysiu.

Vyrui staiga  prisireikė išvažiuoti į komandiruote, bet kartu pradėjo ruošti ir  skyrybų dokumentus. Bus dovana jai.

Taigi vienas išvažiavo darbo reikalais ir ruošė skyrybas. O kitas ėmėsi aktyviai sportuoti, keisti mitybą, lankyti šokius, baseiną.

Po trijų mėnesių....

Jis skrido lėktuvu namo ir rankose laikė skyrybų dokumentus. Tai dovana jai ir tuo pačiu jam, nes jis nori pradėti kitą gyvenimą susiradęs patrauklę moterį  ( kokios gamta dar nepalietė)

Ji matavosi stilingą suknelę, darėsi makiažą,  Ji buvo žavi. Nes dabar ji svėrė 70kg, neberūkė, pakeitusi gyvenimo būdą, jai atiek lengva viskas buvo.

Susitiko abu oro uoste.

Jis laikė dokumentus rankoje ir akimis ieškojo jos.

O ji stovėjo šalia ir šypsojosi jam.

Jis jos nepažino.

Ji priėjo dar arčiau ir tarė: Labas mielasis ( žiūrėjo jam į akis, šypsojosi) su gimtadieniu, čia mano dovana tau, AŠ

Jis žiūrėjo į ją ir nieko negalėjo ištarti ( smegenys užsiblokavo)

Ji pamatė  jo rankose popierius, jie tuoj tuoj iškris jam iš rankų. Ji sugriebė, paėmė, perskaitė antraštę.

Jis atsipeikėjo, bet jos jau nebebuvo. Tik skyrybų dokumentai gulėjo šalia.

Tik dabar jis suprato........... sukakus 40-čiai  metų.....:)

Žavus kūrinys - gražiai parašytas/ sudėliotas. Valentina. Ar tai pati esate jo autorė?

Kai skaičiau  straipsnį, tiesiog įstrigo "40' Ir vaizduotėje atsirado filmas  :)))

Galiu parašyti tesinį. Jei žinoma norite...

Ji ėjo gatvėmis, stebėjo žmones , gatves, medžius. Galvoje tik; stebėti, stebėti, stebėti.

Nuėjo į autobusų stotį sėdo  į autobusą ir išvažiavo....

Jis , vis grožėjosi išlikusiu moters atvaizdu, kurią neseniai matė prieš save. Parvažiavo namo. Pradaręs buto duris, svetainėje pamatė gražiai paserviruotą stalą. Įėjo į miegamajį.

Mažas "rojaus kampelis" buvo papuoštas daugybe mažu žvakučių, visur pribarstyta žiedlapių...

Jai patikdavo daryti jam stagmenas, gundyti jį.

Jo akys užkliuvo už ant lovos pamesto žiedo. Kažkada jis jai užmovė jį. Dabar jis gulėjo nereikalingas.

Ji apsigyveno , kitame mieste, susirado kitą darbą, pakeitė telefoną, nauji draugai, kolegos, naujas gyvenimas.

Jis vis bandė jai prisiskambinti. Tikėjosi, kad ji grįž...

Po kelių savaičių gavo iš jos skyrybų dokumentus.

Pasirašė.

Jis keitė vis kitas moteris. Visos buvo kur kas jaunesnės už jį gražios, žavios....Rūkė, pramogavo ir mylėjosi.

Ji džiaugėsi kiekviena akimirka, sportavo, domėjosi viskuom, keliavo, bendravo......

Vieną dieną jis atvažiavo į jos miestą darbo reikalais.

Ji ėjo susitikti į kavinę darbo reikalais, o jis į tą pačią kavinę ėjo pavalgyti.

Jis ėjo link kavinės ir priešais išvydo ateinančią moterį.

Vėjo plusdenami ilgi plaukai, šypsena veide, pasitikėjimas, harmonija, laikysena, kūnas....

Visą tai sukaustė jį ir jis tesugebėjo jai ištarti:" labas"

Ji nusišypsojo jam ištarė taip pat : "labas"

Ir nuėjo.

Jis taip ir liko stovėti lyg medis.

Ji dar gražesnė, nei oro uoste, pagalvojo jis ( jis prisimena ne žmoną, o moterį, kurią matė oro uoste)

Ji pamačiusi jį pagalvojo; jis ne trupučio nepasikeitęs

Jis svajojo dar kartą ją sutikti. Apie tai galvojo nuolat, kūrė tai vaisduotėje.

Kai tik nuvažiuodavo į jos miestą ilgai laukdavo kavinėje tikėdamas ją vėl čia sutikti.

Bet laikas ėjo. Savaitė, mėnuo, du....

Atvažiavęs dar kartą ir laukęs, jis apsisprendė, daugiau į tą kavinę nebeateiti. Prieš išvažiuodamas iš miesto jis užsuko į parką.

Vaikščiojo, stėbėjo, galvojo apie ją.

Staiga , netikėtai atkreipė dėmesį  į bėgiojančią moterį.

Tai buvo ji.

Jį apėmė nuostabus jausmas. tas jausmas..... Nepastebėtai iš jo akių iškrito kelios ašaros.

Nei viena moteris, kurias jis turėjo, nesuteikė jam tokio jausmo.

Jis stebėjo kaip ji nubėga.  Jis ryžosi persikelti į jos miestą.

Sužinojo, kur ji dirba, kur lankosi, kur vaikšto, ką mėgsta.

Nusipirko sportinę aprangą. Nuėjo į jos sporto klubą.

Ir ten jie  susitiko....

Kalbėjo apie sportą...gamtą... valgį...

Abu juokėsi.....

Kartu bėgiojo....

Jis bėgdamas per tiltą, išsitraukė cigarėčių pakelį ir nusviedė į upę.

Jie ilgai kalbėdavo, o kartais tylėdavo, ilgai bėgiodavo, o kartais stebėdavo gamtą.

Šiandiena jiems sukanka po 45 metus.

Nei vienas neužsiminė , apie savo gimtadienius. Vaikščiojo jūros pakrante ir tylėjo.

Jis kišenėje turėjo jos žiedą, tą patį, kuri buvo jai užmovęs prieš 25 metus.

Jis sustojo, atsisuko į ją. Norėjo pasakyti, bet nepajėgė...

Išsitraukė tą žiedą, paėmė jos ranką,  užmovė žiedą.

Pabučiavo šią švelnę ranką ir apkabino ją.

Ji nesipriešino.

Du žmonės ir vienas Jausmas ( šioje istorijoje nėra "meilės seilės" ir "gamtos dėsnio")