Seksas, sekso sveikata

Žmogus yra tol žmogus, kol jis elgiasi žmoniškai. O ką reiškia elgtis žmoniškai? Galbūt naudotis išmintimi, taisyti savo klaidas ir kurti save pilnaverčiu, laisvu nuo žudančių, nuo Gamtos nukrypusių savybių? Kodėl daugybė šeimų nesupranta į ką atsigimę jų vaikai? Kodėl jie nepanašūs į tėvus? Kodėl jie neklauso tėvų, kurie viską dėl jų daro?

Galbūt kai kam šie teiginiai pasirodys per senamadiški, per grubūs, per šiurkštūs. Galbūt. Tačiau išsigimimai, didėjantis niekam nereikalingų vaikų skaičius, siužetas, kai vaikai gimdo vaikus ir žaidžai jais, kaip su lėlėmis, mąstančius žmones, veda prie vertybių perkainavimo, prie gyvenimo būdo pakeitimo. Na o kam našlaičiai ir debiliukų era yra norma, tie, be abejo, nieko nekeičia ir toliau platina savo nuomonę apie vergų laisvę: kaip noriu, taip ir gyvenu, o po manęs - nors ir tvanas.

Vis dažniau ir dažniau mokslininkai, pedagogai, mąstantys žmonės suvokia tai, kad be žmoniškųjų vertybių, principų ir žinių, žmogus tampa nemąstančia, vartotojiška būtybe, kuri verta tik tiek, kiek sugeba dirbti ir užmokėti už savo egzistavimą. Tai rodo išsigimusių vaikų skaičiai, alkoholikų, narkomanų antplūdis, kuris nėra pavojingas tik todėl, kad visas šis procesas yra savęs likvidacija, ir laisvų nuo žinių trūkumo žmonių jis nepaliečia.

Jokio skirtumo nėra tame, ką žmonės apie ką nors mano. Esmė - ką kokie veiksmai gimdo. Tai, kas vyksta šiandien, yra to, kuo žmonės domisi, pasekmė. Jeigu keisti mąstymą ir ligą laikyti nukrypimu nuo Gamtos dėsnių, tai ir pasveikti galima, sugrįžus į Gamtos dėsnius. Žmonės ieško ir randa kelią į Harmoniją. Homoseksualume nėra logikos, harmonijos ir Gamtos, kaip ir bet kokioje žmogaus griovimo veikloje. Ir visai nesvarbu, ką kas mano, nes manymas yra niekas, palyginus su tikrove.

Visuomenė susideda ne vien iš masės žmonių, kurią galima lengvai įtikinti, kuo tik nori: pasaulio pabaiga, homoseksualumu, raganomis ir t.t. ; visuomenėje yra ir mąstančiųjų savo protu ir matančių tikrovę. O tikrovę ir tiesą įrodo laisvi mokslininkai, kurie vis dar gali laisvai dirbti. Homoseksualumas - dar viena pasekmė, šalia kitų civilizacijos pramonės „normų“, kurį kiekvienas mąstantis, jeigu norėtų, pašalintų iš savo gyvenimo, nebent žmonių egzistavimo prasmė yra tik genitalijos. Pasaulis tobulas, ir viskas, kas jame ne tobula, yra tik žmonių aukščiausio laipsnio neišmanymo – egoizmo, troškimo valdyti kitus, kūryba.