Natūrali duona - lieka svajonėse

technologinio progreso šalininkams:

"Išvada tokia, kad besivystant civilizacijai, mes ne tik įgavome žinias ir galimybes, bet ir praradome daugybę žinių savo sveikatos nenaudai. Kam reikalinga tokia civilizacija?"

Tačiau iš kitos pusės man net diskituot šia tema su tokiais žmonėmis nesinori, nes aš turiu savo tiesą, jie savo. Geriausiai į visus klausimus atsako laikas.

Laikas per daug brangus, kad diskutuoti beprasmybe... kas pribręs - tas prisirps ir technologijos nepakeis jo sielos :) ta prasme ne taps robotais. Laikas ima ir parodo paprastą tiesą :) Tai va ir pažiūrėsim... bral/... įdomu kaip :) kaip filme :)

be mesos galiu bet kaip reikes be duonos? nuo vaikystes ja valgau, kvapia nerealiai :)

Aš pats labai mėgau mėsą, duoną, pieną, saldumynus ir t.t. Tiesiog augau su tuo maistu ir man atrodė, kad tai ir turiu valgyt. Tačiau prieš kelerius metus požiūris pradėjo keistis ir vieną po kito pradėjau braukt iš savo valgiaraščio tuos produktus, be kurių savo gyvenimo anksčiau negalėjau įsivaizduot. Pačioje pradžioje jausdavau šiokį tokį diskomfortą, tačiau žinojau, kad grįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo jau nebegaliu, taip pat žinojau, kad turiu viską ko reikia tam, kad pasikeisčiau.
Esminis lūžis įvyksta kai suvoki, kad tai tau kenkia, tada jau nebūna taip sunku kažko atsikratyti.

tai tavo pagrindine prieazastis i zalia? tas suvokimas? o kitu?

Mano priežastis ... aš aplamai nemėgstu monotonijos, na kiek galima valgytim tuos kotletus ar tą virtą maistą? Negi visą gyvenimą? Be to man jau virtuvėj stovėti ir ten kažką virti... kažkos absurdas :) dabar atrodo. Nors man kartais tenka gaminti kitiems, bet darau viską, kad kada nors nebetektų :)

Tadai, mano pagrindinė priežastis būtent suvokimas. Už kitus nekalbėsiu - tiesiog nežinau. Manau, kad priežastys gali būti įvairios. Pvz. jei tu gyveni ten, kur tiesiog nėra šansų gauti mėsos ir ugnies, tai nori nenori tau teks valgyt tai, kas auga ir be jokio apdorojimo. Aišku, priežasčių gali būti ir daugiau, čia tik vienas pvz.