Pirmiausia, kas iškilo perskaičius šios temos pavadinimą, tai kaip valgydavom vaikais būdami, smilgų stiebų galus. Net skonis atsigamina burnoje - toks salsvas. Ir dabar, braidžiojant po pievas, jais paužkandžiauju.
Lapai:
Mėgstantiems salotas rekomenduoju paragauti naujų liepų pumpurų ar lapų. Skanu ir grynas lapas, galima ir įmaišyti į daržo salotų mišrainę. Bet čia - tik nauji lapai, pavasariniai :) kupini vitamino C.
Dar salotoms (bei sriubai) naudoju naujas dilgėles. Jas tiesiog nuplikau verdančių vandeniu, kad nebedilgintų, paskui belieka supjaustyt ir - į salotas.
O jau kad liepų žiedų arbata skani ir vaistinga, manau, visiems žinoma.
Pačios išragauti ir rekomenduojami valgomi žiedlapiai:
Kas liečia žiedlapius, tai gležni rožių rozyte: erškėčių ir pelargonijų yra tikras delikatesas. Rožės - švelnus salsvas skonis, tik baltoje apatinėje dalyje jaučiamas kartokas aitrumas (jei kas nemėgsta), pelargonija - rūgštoka. Ir kaip dera delikatesui, jų daug nesuvalgysi ;). Labai skani,aromatinga ir estetiška yra tiek džiovintų, tiek šviežių rožių lapų arbata.
Malonaus skonio yra ir lauko gėlelės, "gegutės duona" vadinamos, žiedlapiai, medumi atsiduodantys.
Dar dilgėlės, na to kurios žydi baltais žiedais, kur ištraukus žiedą, galima paskanauti medaus skonio syvų. Gardumėlis!
