Saulės poveikis į žmogaus organizmą yra teigiamas. Manoma, kad sugerdamas saulę, organizmas gaminasi vitaminą D. Ši mintis man skamba labai juokingai ir ribotai :) Kadangi augalai, beveik "sudaryti" iš saulės energijos, pilni vitaminų, mineralų, rūgščių ir visko kitko, o žymiai tobulenis žmogaus kūnas, sugeba pasigaminti tik vitaminą D :)
Bet čia ne apie tai, svarbiausia, kad saulės poveikis kūnui yra teigiamas. O jeigu jo per daug tada neigiamas, kaip žinome, kad saulė kai kuriuos žmonės smugiuoja :)
Taigi kaip čia taip yra, kodėl žmonės turi vengti per daug saulės, kad liktų sveiki? O gi reikalas čia paprastas. Augalai, gyvendami natūralioje aplinkoje, gaudami daug saulės energijos ir tuo pačiu pakankamai vandens, auga ir duoda labai skanius vaisius. O žmogus gavęs per daug saulės išvargsta, kadangi maitindamasis nenatūraliu, negyvu maistu, kaip jau žinoma, kūnas yra praktiškai "savartynas". Todėl, per dideliam karštyje pasidaro pavojinga ir netgi iškyla pavojus gyvybei Taip yra todėl, kad savartynas šiltoje aplinkoje pradeda stipriai rūgti ir kūnas dėl to stipriai nuodytis. Elementarus, natūralus dėsnis :)
Sveikas kūnas, pilnas energijos ir neužsiteršęs, gali daug pakelti, yra ištvermingas nes turi įgimtą funkciją - išgyvenimui ir prisitaikymui prie bet kokios aplinkos ir sąlygų. O nesveiką kūną reikia nuolatos prižiūrėti ir juo rūpintis. Kaip dauguma tikriausiai yra susidurę su nusilpusiu, ligotu, sergančiu kūnu. Taigi kuo švaresnis ir sveikesnis kūnas, tuo daugiau naudos jis gali paimti iš aplinkos. O "nenatūraliam kūnui" - pavojinga tai, kas natūralu :)
Žalias augalinis maistas
Žalias augalinis maistas prisikaupęs saulės energijos, todėl žmogus maitintantis tokiu maistu, jos gauna daug ir kūnui saulė nėra "svetima".
Kai kūnas minta tik žaliu augaliniu maistu, organizmas persijungia į natūralų būvį, pakinta ir žmogaus sąmonės būsena, todėl ir aplinka, ir gamta priimama kitaip. O mintant apdorotu maistu, turint kitą, "svetimą gamtai" sąmonės būseną - natūralūs dalykai gali veikti neigiamai.
...oj, kaip gera būt Manimi :)
:) Jeigu organizme daug
:)
Jeigu organizme daug skysčių, nereikalingų dažniausiai, tada karštis sunkiai pernešamas. Žalias maistas pats iš savęs duoda vandenį ir kai karšta - netroškina, o jeigu tenka prakaituoti, tai pakanka nusipilti šaltu natūraliu vandeniu ir gerti nesinori. Visai kitaip organizmas gyvena, kai valgai daug žalio. Net jeigu negyvo maisto yra 1/3 vistiek efektas labai geras.
Aš renkuosi laisvę, nes ji leidžia man pažinti save.
Jo,
šitą pats pastebėjau neseniai - apsipili šaltu vandeniu ir nebetroškina, tuo pačiu ir tonizuoja :)
ka daryt jeigu per karscius
ka daryt jeigu per karscius labai galva skauda? ne man, mano mamai tiesiog ;labai bloga kai va taip kaip siandien karsta 35 pas mus. nors ka as cia klausineju ir taip aisku, bet gal yra kokios priemones ir pas jus kurios mums tiktu?
Labai individualu viskas...
Labai individualu viskas... tačiau žarnyno išvalymas beveik visiems padeda :) maistas užsikiša, rūgsta, karščiai paskatina šį procesą, toksinai nuodija organizmą ir skauda galvą, kiti apsinuodijimo simptomai, pykina, silpna... na valytis pradžiai reikia.
Vėsus dušas, o po jo labai padeda atsigulti vėsioje vietoje, užsikloti sudrėkinta antklode, ir sausu pledu, užsidėti ant galvos šaltą kompresą, užsimerkti, arba žiūrėti į gamtos vaizdus, tik ne monitoriuje ar TV :) be abejo tyla, ramuma ir šių priemonių pakaks silpnam negalavimui. O jeigu galvą skauda nuolat ir jūs jau geriate vaistus, būtina išsitirti, nes galbūt yra problemos kraujagyslėse, organizmo nusilpime, ko negydant tikrai neišvangiamos sunkios pasekmės. Žodžiu... žmogui niekur neturi skaudėti :) o jeigu skauda - būtina žinoti priežastį, o tada jau spręsti.. ką daryti, kaip gydyti ar negydyti...
Aš renkuosi laisvę, nes ji leidžia man pažinti save.
Pasyvus gyvenimo būdas
Jei pasyvus gyvenimo būdas, beveik nejudama, nesportuojama, nesimankštinama ir apskritai gyvenime nėra aistros, tai negalavimai dygsta kaip žolė, mink nemindęs :) Nes jei nėra judesio, energija nevaikšto, tai panašu kaip koks stovintis prūdas, kuriame varlės vaikšto ne ant vandens, o jau ant košės :) Ir bet koks sausainis virškinasi labai ilgai, o gal tik už kelių dienų :)
...oj, kaip gera būt Manimi :)
ta slapia antklode tkrai
ta slapia antklode tkrai kazkoks stebuklas , jai labai tiko.
o tu dabar valgai visa zalia maista?as nesuprantu sito kaip ir suprantu taciau vistiek man nelabai suprantama negim visa likusi gyvenima tik zalias maistas ? o vestuves sventes ir visa kita ?
Laikas parodys. :) Aš nesu
Laikas parodys. :) Aš nesu fanatė kokio nors pasirinkimo. Savijauta, mano fizinis pajėgusmas man rodo, ką ir kiek valgyti. Yra rodikliai: emocinis stovis - norma, puikus, fizinis stovis: plaukimas tarkim 1500 m, irklaivimas 3-4 val, dviratis 2 val. miegas puikus, šiaip lankstumas, oda, jeigu viskas ok, tada reiškia maistas ir toliau bus toks koks yra dabar - jeigu kažkas bus ne taip, sumažės fizinis pajegumas, žiūrėsiu kame reikalas, ko trūksta. Aš žinau vieną vaikiną kuris ant žalio iš karto nusilpo ir iš vis nebenori apie jį girdėti, na ir teisingai, jis svekas valgydamas tai, ką valgo, o jis ... busido kova be taisykliu specas, koks zalias maistas jam gali tikti? pakanka vegetarisko. Bent man taip atrodo.
Aš renkuosi laisvę, nes ji leidžia man pažinti save.
Taip,
iš tikrųjų ką besakytumę į šiuos klausimus gali atsakyti tik laikas. O dėl vestuvių ar švenčių tai galiu pasakyt taip - nesuprantu kam reikalingas toks dalykas, kaip vestuvės? Arba kažkieno sugalvotos šventės? Yra čia ir teigiamų niuansų, bet vis gi manau, kad sielai neįsakysi: šiandien šventė, todėl švesk!! Tai tiesiog ritualas, tradicija, nors ir sutinku, jog kartais tai žmones vienyja, bet būna ir atvirkščiai. Gal kalbėsiu kitaip, kai turėsiu savo šeimą - laikas parodys. Bet kol kas aš nedalyvauju giminių suvažiavimuose ir šventėse, o einu pas močiutę arba motiną, jos žino ką valgau ir t.t. Nors kita vertus, dabar maistas nebėra esminis dalykas prie stalo. Yra apie ką pakalbėt ir be maisto.
Jei jau kalbėt apie šventes, tai man pvz. yra priimtinas toks variantas, kai šventė yra jei ne kasdien, tai bent jau tada kai pats to noriu. O ne 20 ar 30 dienų per metus, kai kažkas pasako. Juk dažnai būna taip, kad eilinę dieną jautiesi pasakiškai, o per kažkokią šventę belekaip. Nes pati data nėra esminis dalykas, tai tik dekoracija. Man tai primena mitą, kai žmonės mano, kad jei gyvens ten kur palmės, žydras vanduo ir visada saulėta jie bus laimingi (pats kadaise taip maniau). Bet laikui bėgant supranti, kad laimę, kaip ir meilę reikia atrast savyje, o paskui jau galėsi ieškot išorėje, nors kai atrandi savyje, tada jau tikriausiai ir nebeieškai niekur kitur.