Ramus, tylus bendravimas byloja apie žmogaus dvasinio bendravimo pusiausvyrą.
Garsus alsavimas, šnopavimas, karkimas, šniokštavimas ir panašūs išraiškingi garsai išreiškia bailaus žmogaus apmaudą arba baimę ir pagiežingo žmogaus kaltės jausmą.
Jau iš kvėpavimo tembro galima nuspėti žmogaus nuotaiką.
Laisvos dvasios žmogui neiškyla nedoros sąžinės problemų. Kito žmogaus nedora, sąžinė netrukdo jam pačiam būti doru. Jis realiai vertina situaciją nekomplikuodamas savo gyvenimo.






