Alkoholis, kelias į kvailumą

Jeigu žmogų dvi savaites nepertraukiamai girdyti alum - jis mirs.

Kiekvienais metais per naujuosius rodomam filme "Likimo ironija arba po pirties" propaguojamas alkoholis. Siužetas: prisigėręs žmogus po pirties suranda savo laimę. O kas tas prisigėręs? Gydytojas. O kas ten toje pirtyje su juo gėrė? Mokytojai. O pačią svarbiausią siužeto akimirką pagrindinė filmo herojė įsikiša į burną cigaretę ir rūko. Po tokio vaizdo tūkstančiai jaunų merginų ją pamėgdžioja realybėje.

O dabar truputis realybės arba skerdynės dėka alaus

2000 m. sausio pirmą, vakare, per žinias pranešė: „Ryte Novosibirske milicija rado 78 negyvai sušalusius žmones, tai - darbingi vyrai, turintys šeimas. O dar 180 žmonių visiškai nušalo rankas arba kojas. 78 žmonės, žuvę šią naktį, yra 10 kart daugiau, nei žuvo Čečėnijos kare.

Novosibirsko akademiniame miestelyje, kaip priimta studentams, 4-iese sėdėjo kambarėlyje, gėrė alų ir rūkė. Tuo pat metu kitame kambarėlyje sėdėjo kito kurso studentai, ir taip pat gėrė alų ir rūkė. Vieniems studentams pasibaigė rūkalai, ir jie nuėjo paprašyti anų. Ar tai ne taip paprašė, ar ne taip atsakė... rezultate vieną studentą mirtinai papjovė, tris sužaloti papuolė į reanimaciją, o 4 girtus suėmė milicija, jiems užvesta byla nuo 8 iki 20 m. už žmogžudystę ir sunkius kūno sužalojimus.

Minske, organizuojamoje alaus šventėje, buvo surengtas roko koncertas. Koncerte buvo geriamas alus, o jaunos merginos visiems nemokamai siūlė parūkyti tam tikros rūšies cigarečių. Prasidėjo perkūnija. Ir ši apkvaitusi nuo alkoholio ir rūkymo jaunimo banda puolė į požeminį metro praėjimą ir mirtinai į gabalus sutrypė 53 jaunas merginas. Sekančią dieną ekspertizė nustatė, kad visos žuvusios taip pat buvo girtos.

O svarbiausia šiose istorijose buvo tai, kad, kai kitą dieną aš nuvažiavau į kalėjimą, turėjau suimtųjų charakteristikas. Jas perskaitęs, nustebau - tai buvo geriausi fakulteto studentai. Su tokiom charakteristikom jiems reiktų įteikti ordinus, o ne 20 metų kalėjimo. Važiuojant į kalėjimą, galvoju, rasiu ten kietus vyrukus, kuriems nėra kas veikt užmušti žmogų. Užeinu į kamerą, o ten sėdi 4 jauni vaikinai, pilnomis akimis ašarų, nė vienas iš jų nenori sėsti 20-čiai metų. Pakalbėjau su jais - protingiausi žmonės, geriausi studentai. Bet alus ir cigaretės šiuos protinguolius pavertė kvailiais, žvėrimis, galinčiais užmušti...

Produktai, skirti kvailinimui

Kas gi tai per produktai: alus, vynas, degtinė ir cigaretės, kuriuos kiaurą parą pardavinėja ir reklamuoja? Tai jokie produktai, iš tikrųjų tai - patys pavojingiausi pasaulyje narkotikai, kurie paleisti į apyvartą ir atneša skausmą, nelaimes ir susinaikinimą.

Reikalas tame, kad tuose produktuose yra alkoholis. Ir, deja, niekas nekalba apie tai, kad alkoholis yra narkotinis mirtinas nuodas. Mirtina jo dozė yra daugiau nei 8 gramai - 1 kilogramui svorio.

Seniau medicinoje jis buvo naudojamas kaip narkozė. Partizaniniame kare, kai nebuvo medikamentų, operuojamiems, nieko nevalgius duodavo gerti 3 stiklines ( 4 stiklinės tai - mirtis) samagono(spirito), nuo ko jie patekdavo į narkozės būseną, ir tuomet juos operuodavo. Vėliau alkoholio, kaip narkozės priemonės, atsisakyta, nes jo narkotinis poveikis per silpnas. Kai kurie geria, kad nusiskausminti, ir persigėrę miršta.

Šlapimas, alus ir visa kita

Kaip daromas alkoholis?
Imamas indas, į jį pilamos vynuogių sultys, ir į jas įleidžiamos mielines bakterijos, kurios labai mėgsta saldumynus. Mikroskopu yra matoma, kaip bakterija valgo cukrų, o iš jos užpakalio išeina alkoholis - etilo spiritas. Taip kad alkoholis yra ne kas kita, kaip bakterijų šlapimas, moksliškai - ekskrementai. Kai šlapimo koncentracija inde pasiekia 11%, bakterijos, kaip ir bet kuris gyvis, savo mėšle nudvesia. Jeigu dabar šitą skystį išpilstysime į butelius, tai vadinsis sausas vynas. O jeigu šį vyną du metus laikyti neatkimštą, kol ant dugno nusės bakterijų lavonėliai, ir šį šlapimą nukošime, tai vadinsis - sausas rūšinis vynas, kelis kart brangesnis, ir dar su medaliais.

Kaip gaminamas šampanas?

Alkoholis - bakterijų ekskrementai

Labai daug žmonių, ypač moterys, mėgsta šampaną. Tačiau jos nežino, kaip jis gaminamas. Šampanas daromas taip: imamas didelis žalias indas, ir ten įpilamos 5 rūšių vynuogių sultys. Priklausomai nuo vynuogių santykio, yra gaunamas: sausas, pusiau sausas, saldus, pusiau saldus ir briutas. Įleidę mielines bakterijas į sultis, butelį užkemša specialiu mediniu kamščiu. Du metus prie 14 laipsnių temperatūros, visiškoje tamsoje, šios bakterijos perdirba cukrų. Tada, staiga, sultys yra apšviečiamos akinančia šviesa. Nuo kurios bakterijos, iš netikėtumo ir išgąsčio, suviduriuoja ir, smarkiai bezdėdamos - išskirdamos virškinimo dujas - nudvesia. Gėrovai, kaip taisyklė, šampane labiausiai ir vertina tuos bezdaliukus.

Šios bakterijos perdirba ne tik cukrų, bet ir visas kitas organines medžiagas. Pavyzdžiui, pjūvenas, kurios yra užmerkiamos, ir ten prileidžiama mielinių bakterijų. Jos neturi kuo maitintis, todėl minta pjūvenom ir gamina alkoholį. Šios bakterijos gali perdirbti į alkoholį netgi ir žmogaus išmatas.

Kaip vyksta savanoriškas savęs kvailinimas alumi?

Žmogaus kūne nėra nė vieno organo, kurio negriautų alkoholis. Bet pirmiausia pokyčiai vyksta smegenyse, kadangi alkoholio nuodai turi savybę ten kauptis. Bokalas alaus, patekęs į kraują, pernešamas į smegenis, ir žmoguje prasideda intensyvus smegenų žievės naikinimo procesas, kurio mechanizmas labai paprastas ir senai žinomas. 1961 metais 3 Amerikos fizikai nustatė, kad kraujas, įlašinus į jį alkoholio, sukreša ne tik mėgintuvėlyje, bet tai vyksta ir žmogaus organizme.

Alkoholis, patekęs į kraują, pakenkia eritrocitams, panaikindamas jų neigiamą krūvį, ir jie vietoje atsistūmimo sulimpa į vynuogines kekes. Jeigu dideliuose kraujo induose šis sulipimas galbūt labai nepakenkia, tai mažuose jis akivaizdžiai matomas: pavyzdžiui, alkoholikų mėlynai raudonos nosys ir veidai.

Bet visų smegenyse, taip pat ir vaikų, kuriuos savo pramogai tėvai nuodija alkoholiu, situacija yra ta pati. Į neuronus eritrocitai gali patekti tik po vieną. Todėl, kai ten atsiduria nuo alkoholio sulipę eritrocitai, jie užkemša kelią, ir neuroninė ląstelė žūva. Po kiekvieno išgėrimo žmogaus smegenyse atsiranda negyvėlių kapinės. Kai gydytojai skrodžia pakliuvusį į automobilinę avariją girtą nukentėjusį, atidaro jo kaukolę, tai visose smegenyse mato tą patį vaizdą: smegenys susiraukšlėjusios, mažos, visas jų paviršius nusėtas opomis ir kitais sukietėjimais, atsiradusiais nuo alkoholio vartojimo. Kai gydytojai atidaro alkoholikų kaukoles, jie stebisi ne tuo, kaip pakenktos smegenys, bet tuo, kaip jie su tokiomis smegenimis galėjo gyventi.

Alkoholis - tai pati galingiausia priemonė naikinti žmogaus protą. O jei pradės gerti ištisa tauta, tai jos žmonės iš mąstančių, kūrybingų, dieviškumo siekiančių pavirs į dvikojus, nemąstančius vartotojus, dvikoją bandą - darbo jėgą, kuri turi tik vieną mintį: kaip nors atidirbti dieną, pavalgyti ir nusigerti, kad užsimiršti.

Kaip žmonės kvailėja nuo alkoholio?

Žmonės, prigėrę alkoholio, jaučiasi poetais ir visokiais kitokiais asais, bet iš šalies žiūrint blaiviu žvilgsniu matosi, kad tai - kvailiai. Pažiūrėkite - normalus žmogus išgėrė stiklinę alaus, pradėjo žvairuoti; antrą stiklinę išgėręs, pradėjo rėkauti; trečią - jau, žiūrėk, nežinai, ko tikėtis: tai kabinėjasi, tai su šakute nudurs bevalgydamas...

Visuomenėje yra toks dalykas, kaip alkoholio gėrimo kultūra, tostai ir t.t. Bet tai nieko nekeičia. Išgėrę žmonės - kvailėja. Kodėl? Todėl, kad žmogus, būdamas savo neišmanyme, įpila į save alkoholinio gėrimo: alaus, vyno, degtinės, šampano - jokio skirtumo, koks tai alkoholis.
Ir organizme vyksta procesas: spiritas patenka į kraują, sulipdo eritrocitus, tie patenka į smegenis, užkiša smegenų ląsteles, kurios nebegauna deguonies, ir smegenys pradeda masiškai žūti; normalus smegenų darbas sutrinka, ir žmogus dėl to kvailėja. Be to, kvailėjimo nuo alkoholio procesas skirtingiems žmonėms vyksta skirtingai. Vieniems pirmiausiai irimas prasideda pakaušio dalyje, ten kur yra pusiausvyros aparatas, ir tada pradeda mėtyti į šonus. Kitiems pradeda irti vertybių centras, apie juos yra sakoma: "Jis taip padarė girtas, blaivus to nepadarytų". Todėl yra aišku, kad žmogus, vartojantis alkoholį, tampa bepročiu. Ląstelės, kontroliuojančios elgseną, jo smegenyse užmušamos alkoholiu. Tretiems žūsta atmintis. Medicina žino tūkstančius pavyzdžių, kai ryte gėrovai nepamena, nei kur buvo, nei su kuo gėrė, nei ką darė. Vietoj atminties ląstelių jų smegenyse atsiranda piršto storumo randai.

Kas gi vyksta su mėgėjo gerti bakterijų šlapimą žmogaus ląstelėmis?

Ląstelės - tai žmogaus audinys. Po kaukole žuvusios ląstelės pradeda pūti ir irti. Būtent šios pūvančios ląstelės ir yra rytinio galvos skausmo priežastis. Bet kad šios puvenos neužnuodytų viso organizmo, jis priverstas į galvą sutelkti skysčius, kurie ištirpdo supuvusias ląsteles, ir ryte per šlapimo ir lytinę sistemą pašalina iš organizmo.

Mokslinis aforizmas: tas, kas geria alų, vyną, ryte šlapinasi smegenimis. Visiškai tikslus mokslinis aforizmas.
Paruošė www.sveikata.info pagal akademiko Vladimiro Georgivičiaus Ždanovo lekciją
Redagavo J. Juršys